Kompanijos "Bega" kuriamos inovacijos mažina uosto emisijas

Lietuvos pramonininkų bendruomenė kartu su šalies Vyriausybe aukštai įvertino Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ įgyvendinamą unikalų ilgalaikį CO2 ir kitų oro taršos emisijų mažinimo projektą.

Ši kompanijos „Bega“ iniciatyva yra vienas iš realių žingsnių Klaipėdos jūrų uoste įgyvendinant Europos Sąjungos Žaliojo kurso politiką bei šiemet už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingo eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus paskelbtą Žaliojo jūrų uosto koncepciją.

Vadovaudamasi minėtos politikos gairėmis, „Bega“ dar nuo 2016 m. vykdo manevrinių geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, pagal kurią dyzeliniai šilumvežiai yra keičiami elektriniais robotizuotais lokomotyvais.

Iki šių metų kompanijos „Bega“ specialistai buvo sukūrę ir pagaminę keturis į tinklą įjungiamus elektrinius lokomotyvus. 2020-aisiais specializuotas inžinerinis krovos kompanijos padalinys pristatė dar vieną unikalų įrenginį, neturintį analogų nei jūrų uostų, nei geležinkelių sistemose. Tai – autonominis elektrinis robotas-lokomotyvas, varomas įkraunama ličio-jonų baterija ir turintis nuosavą 4 kW galios saulės energijos jėgainę. Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) šį įrenginį pripažino Lietuvos metų gaminiu-2020 ir apdovanojo aukso medaliu.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija “Bega” yra viena iš nedaugelio uosto krovos kompanijų, galinčių priimti pilnus geležinkelio sąstatus iki 70 vagonų. Dėl esamų infrastruktūrinių galimybių krovinio partijos magistraliniais šilumvežiais į kompanijos „Bega“ terminalus gali būti pristatomos be sustojimo tarpinėje geležinkelio stotyje ir neskaidant sąstatų, taip taupant krovinio gabenimo laiką ir kaštus. Kompanijos „Bega“ teritorijoje yra sukurtas 16 km vidinių geležinkelių tinklas, vagonai terminaluose išskirstomi nuosavais kompanijos manevriniais lokomotyvais.

Remiantis Europos aplinkos agentūros 2019 m. Oro taršos emisijų vadovo pateikiama skaičiavimo metodika, vienas tradicinis manevrinis šilumvežis, priklausomai nuo jo dydžio ir pajėgumo, degindamas dyzelinį kurą, per metus į aplinką išleidžia nuo 106 iki 132 tonų CO2 ir kitų emisijų. Tuo metu elektriniai lokomotyvai, kurių kompanijoje „Bega“ greitu metu iš viso dirbs devyni, jokių teršalų į aplinką neišmeta. Tai reiškia, kad įgyvendinusi geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programą, vien tik šioje veiklos srityje „Bega“ eliminuos per 1000 tonų CO2 emisijų kasmet.

Pasak kompanijos „Bega“ valdybos pirmininko Aloyzo Kuzmarskio, to paties siekiama ir laivų krovos srityje: neseniai įmonė įsigijo naujos kartos elektrinį kraną, kuris ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gali gaminti elektros energiją.

Elektrinius robotus konversijos būdu, panaudojant senųjų dyzelinių šilumvežių važiuokles, kai kurias kitas dalis bei sumontuojant reikalingą elektros ir automatikos įrangą, kuria ir gamina specializuotas kompanijos „Bega“ inžinierių padalinys.

Lietuvos metų gaminiu-2020 pripažintas naujausias jo kūrinys išskirtinis tuo, kad šis elektrinis robotas-lokomotyvas turi galingą ličio jonų akumuliatorių ir darbo metu yra visiškai nepriklausomas nuo išorinių stacionarių elektros šaltinių, be to, dalį energijos pasigamina pats ant antstato stogo sumontuotos 4 kW galios saulės jėgainės dėka. Su pilnai įkrauta baterija robotas gali dirbti apie 24 valandas, baterijos įkrovimo laikas – iki 2 valandų. Elektrinio variklio galia – 80 kW, jo pakanka patraukti daugiau nei 20 pilnų vagonų, arba per 2000 tonų. Tokio sąstato valdymui užtenka vieno operatoriaus su distanciniu valdymo pultu, be to, robotas yra programuojamas ir savarankiškai atlikti pasikartojančias procedūras.

Pasak A. Kuzmarskio, šiais metais kompanija „Bega“ į įvairias emisijų mažinimo krovos procesuose programas investavo apie 1,2 mln. eurų, šimtu procentų tam naudodama savo resursus ir kaštus bei rodydama savo iniciatyvą.

Be to, „Bega“ yra neseniai įkurto Lietuvos jūrinio klasterio viena iš steigėjų bei aktyvių narių. Šis klasteris vienija jūrinio verslo ir mokslo potencialą kuriant inovacijas bei diegiant jas praktikoje, įgyvendinant įvairias žaliojo transporto iniciatyvas ir projektus.

Pasak „Begos“ generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, šiuo metu kompanija jūrinio klasterio rėmuose sukurtoje ekoplatformoje kartu su partneriais jau ruošia naują elektros traukos lokomotyvo prototipo projektą. Tokie lokomotyvai galėtų dirbti uosto privažiuojamųjų geležinkelių ruožuose, kurie pirmame etape nebus elektrifikuoti, bei aptarnauti uosto terminalus, pramonės objektus.

Anot L. Rimkaus, į šį projektą, be kita ko, planuojama įtraukti ir elektrinės vidaus vandenų baržos sukūrimą. 

„Planuojame, kad tiek elektros traukos lokomotyvui, tiek baržai būtų galima pritaikyti tą pačią modulinę elektros jėgainę. Tokiomis elektrinėmis vidaus vandenų baržomis iš Lietuvos gilumos į jūrų uostą galėtų būti gabenami, pavyzdžiui, ekologiniai grūdai, arba tokie kroviniai, kurių pirkėjams yra svarbu žinoti, jog prekės transportuojamos žaliuoju transportu su deklaruota nuline emisija. Kiek teko susipažinti su Vakarų Europos uostų patirtimi šioje srityje, žengdami šiuos žingsnius ir kurdami tokias transporto „ekosistemas“, kol kas mes nuo jų neatsiliekame, o kai kur gal net ir lenkiame. Tačiau privačių iniciatyvų sėkmei ir rezultatams nemažai įtakos turės ir šalies valstybinių institucijų požiūris bei dalyvavimas šiuose procesuose, teikiant tam tikrą pagalbą, kuriant investicijų į žaliąsias technologijas skatinimo priemones ir pan. Tikime, kad parodytas verslo, pramonės bendruomenių, asociacijų, visuomenės ir valdžios dėmesys mus padrąsins veikti toliau, nes, be žinių, reikalingi ir dideli materialiniai ištekliai“, - sako L. Rimkus.