„Begos“ kranų strėles sukiojantis tėvo ir sūnaus tandemas saugo uosto tradicijas
Dienraštyje „Vakarų ekspresas“ publikuojamas straipsnių ciklas, kuriame pristatomos išskirtinės Klaipėdos jūrų uosto profesijos ir asmenybės. Vienoje iš publikacijų supažindinama su tik uoste sutinkama dokininko profesija ir ją reprezentuojančiai „Begos“ darbuotojais.
Tėvas ir sūnus - Vaclovas ir Juozas Dorčos – ilgamečiai Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ darbuotojai, dažniausiai darbo metu į pasaulį žvelgiantys iš labai aukštai. Abiejų jų specializacija - valdyti įrenginius, be kurių neįsivaizduojamas Klaipėdos, kaip ir bet kurio kito uostamiesčio, kraštovaizdis, - uosto kranus.
Beje, „Begoje“ Dorčų šeiminis tandemas – ne vienintelis. Yra ir daugiau kartu ar skirtinguose padaliniuose dirbančių tėvų ir vaikų. Kompanijoje stengiamasi sudaryti kuo geresnes sąlygas darbuotojams, o ir pati įmonė palankiai vertina ir netgi skatina personalo pasipildymą jau esančių darbuotojų šeimų nariais.
Profesijos transformacija
Lietuvių kalbos žodynas žodį dokininkas aiškina taip: uosto krovikas, laivakrovys. Istoriškai uosto kroviką gal ir galima įsivaizduoti kažką nešantį, tempiantį ant pečių ar mojuojantį kastuvu, tačiau vystantis uosto technikai, mechanizuojant bei automatizuojant daugelį laivų krovos procesų, dokininko funkcijos transformavosi.
Dabartiniai dokininkai iš esmės yra įvairios technikos, įrenginių, programų valdytojai ir operatoriai, todėl prie istorinio profesijos pavadinimo šiais laikais pridedamos papildomos nuorodos: dokininkas-mechanizatorius, dokininkas-operatorius ir pan.
Sunku net įsivaizduoti, kad šiuolaikinių krovos technologijų dėka didžiuliam laivui pakrauti gali pakakti vos dviejų žmonių, kurių vienas sėdi prie kompiuterio ir, spaudydamas klavišus bei stebėdamas daugybės daviklių rodmenis monitoriuose, kontroliuoja automatinę krovos sistemą, o kitas - laive distanciniu pultu valdo laivų krovos įrenginį.
Giminės tradicija
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ pasižymi kaip technologiškai itin progresyvi uosto įmonė, todėl įvairios technikos, technologijų, sistemų joje gausu. Kuo daugiau geba valdyti įrenginių, tuo aukštesnė dokininko kategorija.
Dokininkai-mechanizatoriai Vaclovas ir Juozas Dorčos turi ne viena kvalifikacinį pažymėjimą, vis tik daugiausiai laiko jie praleidžia valdydami uosto kranus.
„Mūsų giminė pasižymi tuo, kad tas, kuris nepatenka į kariuomenę, lipa į kraną. Tokia tendencija. Laukiame, kol užaugs vaikai. Galbūt giminės tradicija bus pratęsta“, – linksmai istoriją pradėjo Juozas Dorča, kompanijoje „Bega“ dirbantis nuo 2005 metų.
Tuo metu jo tėtis Vaclovas „Begoje“ - nuo 1994-ųjų. Galima sakyti, jis su šia įmone praėjo beveik visus vystymosi ir plėtros etapus, mat „Bega“ - pirmoji privati Klaipėdos uosto krovos kompanija - buvo įkurta 1992 m.
Vaclovas Dorča yra įgijęs šaltkalvio-laivo remontininko specialybę. Jaunystėje kurį laiką jam teko remontuoti laivus, specializavosi laivo vairo mechanizmų ir sraigtų srityje. Kadangi, atėjus metui, V. Dorča nebuvo paimtas į kariuomenę, jis nusprendė metams išvykti į Vakarų Sibirą, Tiumenės sritį. Ten vyras dirbo plaukiojančiame krane, kuris, kaip vėliau paaiškėjo, paklojo pamatus tolesnei jo karjerai.
„Plaukiojantis kranas upėje ir buvo pirmasis mano kranas. Buvo įdomi patirtis, kuri pravertė gyvenime“, – prisiminimais dalijosi V. Dorča.
Vaizdo kameros ir šildomos sėdynės
Palyginęs ankstesnę ir dabartinę darbo techniką, V. Dorča teigė, kad pokyčiai – itin pastebimi. Dabar dirbti galima net ir esant ne itin nepalankioms oro sąlygoms, o tai paspartina darbo procesą.
„Sūnus senais kranais nedirbo. Dabar niekas nebemoka senais kranais dirbti, visi nori naujais. Nauji kranai patogesni, net tokia detalė – langų valytuvai - svarbi , ko anksčiau labai trūkdavo, nes tam tikromis sąlygomis paprasčiausiai nieko nematydavai. O dabar ne tik valytuvai, bet ir vaizdo stebėjimo kameros, kurių dėka galima saugiai dirbti ir naktį, kabinoje įrengtos šildomos sėdynės bei daug kitų modernių dalykų. Ar per tiek metų jau galėtume dirbti užsimerkę? Stogus sulaužytume (juokiasi - autor. past). Bet įgūdžiai jau yra, kartais darbą net sapnuoju“, – atviravo V. Dorča.
Pasak jo, didžiulė patirtis kompanijoje „Bega“ iš dalies netgi ir įpareigoja – kartais tenka paauklėti jaunesnius kolegas, jeigu daroma kažkas negerai. Tačiau tai, vyro teigimu, yra atsakingo ir darnaus kolektyvo požymis.
Iš viso kompanijoje „Bega“ šiuo metu yra 3 portaliniai kranai ir 3 modernūs mobilieji kranai. Naujausias iš jų – 2019 m. pabaigoje įsigytas naujos kartos visiškai „žalias“ elektrinis kranas, kuris ne tik neturi poveikio aplinkai, bet ir, atlikdamas tam tikrus manevrus, gamina elektros energiją. Šis kompanijos „Konecranes“ mobilusis uosto kranas „Gottwald“ yra vienas galingiausių iš tokio tipo kranų Klaipėdos uoste, jo keliamoji galia siekia 125 t, kranas gali dirbti bet kurioje krantinėje pagal poreikį, yra aprūpintas sertifikuota krovinio svėrimo sistema, kitomis moderniomis funkcijomis, užtikrinančiomis saugų, efektyvų bei ekologiškai tvarų uosto terminalo darbą.
Užkrėtė tėvo pavyzdys
Juozas Dorča teigia, jog džiaugiasi pasekęs tėvo pėdomis. Pasak jo, jeigu jis turėtų galimybę atsukti laiką atgal ir kažką pakeisti, nekeistų nieko.
„Nuo mažens dažnai buvau kartu su tėvuku. Kartais atsivesdavo mane į kraną, tad jau nuo vaikystės toks darbas darė įspūdį. Nors ir tenka dirbti 30 metrų aukštyje, aukščio baimės nėra visiškai. Turint šią baimę dirbti tokį darbą būtų sudėtinga“, – svarstė J. Dorča.
Klaipėdoje mokslus baigęs ir automechaniko specialybę įgijęs Juozas kompanijoje pradėjo dirbti nuo eilinio darbininko. Tačiau noras mokytis ir tobulėti davė rezultatų.
„Per tiek metų šioje įmonėje galiu dirbti kone visose srityse ir valdyti daugelį įrenginių. Jau nuo mažens buvau pratęs prie technikos, užtenka valandos apsiprasti, ir galiu dirbti. Tik baigęs mokslus, paprastai nieko, išskyrus profesijos diplomą, neturi. Todėl nuolat kėliau kvalifikaciją, papildomai mokiausi. Neturint žinių, su tokia technika dirbti būtų sudėtinga. O jeigu nori kažko dar daugiau, tas darbas turi patikti, privalai juo mėgautis. Džiaugiuosi savo pasirinkimu ir tikiuosi, kad tęsiu darbus kompanijoje“, – teigė J. Dorča.
Valdo ir robotus
Juozas ir Vaclovas laisvalaikiu kalbėti apie darbą vengia, tačiau jeigu tenka vienam kitą keisti pamainoje, pasidalija įžvalgomis ir rekomendacijomis. Tai, J. Dorčos teigimu, padeda geriau pasiruošti darbui.
„Norisi išskirti draugišką kolektyvą – jeigu reikia, vienas kitam visada padedame. Taip jau yra, kad jeigu nebus kolektyvinio darbo, nieko nepasieksi. Darbas išties atsakingas. Su tokia didele technika elgiantis neatsakingai galima daug žalos padaryti, todėl nuolatos esame įtampoje. Tenka ir naktį dirbti. Ir būna, kad kartais pats ne viską gali pamatyti. Dėl to kolegos stebi ir saugo.
Aš savo pamainoje esu universalus – retai kur ilgai pabūnu. Tenka ne tik krane sėdėti – jeigu reikia, tai ir kastuvą imu į rankas. Jeigu turi pažymėjimą, leidžiantį dirbti kranininku, nereiškia, kad nešluosi. Jeigu reikia, tai ir darai“, –pabrėžė J. Dorča, beje, galintis valdyti ir visiškai neįprastus įrenginius – kompanijos „Bega“ specialistų kuriamus ir gaminamus elektrinius robotus-lokomotyvus. Žinia, nuo 2016 m. „Bega“ vykdo geležinkelio lokomotyvų parko modernizavimo programą, senuosius dyzelinius lokomotyvus konversijos būdu keičiant elektriniais robotais. Iš viso šiuo metu kompanijoje jau pagaminti penki tokie robotai-lokomotyvai. Šių įrenginių dėka įmonėje sprendžiami tiek darbo efektyvumo, tiek ir ekologiniai klausimai. Elektrinių lokomotyvų emisijos lygios nuliui, jie dirba neišmesdami jokių teršalų į aplinką, o taip pat mažesni jų skleidžiamo triukšmo parametrai. Kitaip nei dirbant tradiciniu šilumvežiu, kur reikalingi du specialią kvalifikaciją turintys žmonės, t.y. mašinistas ir traukinių derintojas, robotą nuotoliniu būdu gali valdyti vienas asmuo - dokininkas, turintis atitinkamą pažymėjimą. Tokiu būdu esamiems kompanijos darbuotojams sudaroma galimybė įgyti naujas, aukštesnes kvalifikacijas.
Darbas su fejerverkais
Nauja veikla įtraukia, vis tik dirbant krane, kone 30 metrų aukštyje, darbą paįvairina ir tam tikra romantika.
„Sėdint krano kabinoje rutinos nėra – matyti visa Klaipėdos panorama, jūra, įspūdingų vaizdų netrūksta. Per šventes matome fejerverkus. O kad vasarą žmonės poilsiauja paplūdimyje – nėra pavydu. Sandėlyje turime smėlio, galime pasidžiaugti ir mes“, – linksmai pokalbį užbaigė J. Dorča.
Informacija:
- Iš viso kompanijoje „Bega“ yra apie 280 darbuotojų, iš jų apie 100 – dokininkai, suskirstyti į 4 brigadas ir dirbantys pamainomis, nes uostas dirba be sustojimo 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Likęs personalas – aptarnaujančios tarnybos, t.y. mechanikai, elektrikai, automatikai, statybininkai, geležinkelio, saugos, teritorijos priežiūros tarnybos, taip pat ekspeditoriai, laivų agentai, dispečeriai, administracija.
- Kompanijos „Bega“ terminaluose krovinių transportavimui yra įrengti yra 87 juostiniai transporteriai, 9 elevatoriai ir 30 grandiklinių transporterių. Bendras visų transporterių ilgis – daugiau nei 6,5 kilometro, bendras visų transporterių juostų, grandinių ilgis – 13,3 kilometro.
- Iš stambiosios technikos šiuo metu „Bega“ eksploatuoja 3 specializuotus laivų krautuvus, skirtus birių krovinių krovai į laivus, 3 portalinius ir 3 mobiliuosius kranus, įvairią ratinę, vikšrinę ir kitą krovos techniką.
- 2019 m. „Begoje“ pakrauti ir iškrauti 535 laivai, didžiausia pakrauta krovinio partija buvo 69.600 tonų lietuviškų ekspertinių kviečių, o didžiausia iškrauta partija - 60.500 tonų mineralinių medžiagų.