„Bega“ terminalų plėtrą grindžia inovatyviomis technologijomis

Viena iš birių bei skystų produktų krovos lyderių Klaipėdos uoste jūrų krovinių kompanija „Bega“ baigia įgyvendinti dar vieną uosto terminalų plėtros etapą, kuris paremtas inovatyvių intelektinės logistikos bei aplinkai draugiškų technologijų diegimu.

Krova – be sąlyčio su aplinka

Šiais metais kompanija „Bega“ pradėjo eksploatuoti pirmąjį ir kol kas vienintelį Klaipėdos uoste specializuotą cemento terminalą, skirtą efektyviai aptarnauti tiek augantį lietuviško cemento eksportą, tiek galimai pritraukti naujus šio krovinio srautus.

Tuo tikslu pastatytos dvi cemento talpyklos, kiekviena – po 3600 tonų, skirtos sukaupti laivines krovinio partijas, nutiesti vamzdynai, įdiegtos modernios krovos technologijos bei programinė įranga. Į šį terminalą „Bega“ investavo apie 5 mln. eurų.

Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, realizuojant terminalo projektą, buvo panaudotos pasaulinės uždarų pneumatinių transportavimo sistemų lyderės „Claudius Peters GmbH“ (Vokietija) technologijos. Kitiems darbams atlikti pasitelkti Lietuvos rangovai, daugelį novatoriškų sprendinių sugeneravo ir įgyvendinto didelę patirtį šioje srityje turintys kompanijos „Bega“ specialistai.

Krova terminale vyksta uždaru būdu, be jokio krovinio sąlyčio su aplinka. Technologinės įrangos bei programinio valdymo dėka sistema automatiškai stebi ir analizuoja krovos procesą bei optimaliai paskirsto oro ir cemento srautus. Tai leidžia ženkliai pagerinti vagonų iškrovimo ir laivų pakrovimo efektyvumo parametrus.

Atsižvelgdama į tai, specializuotą cementui gabenti skirtą laivyną valdanti Vokietijos laivybos kompanija pritaikė kelis savo laivus krovai būtent šiame terminale, kad jų krovinio priėmimo techninės galimybės būtų suderintos su terminalo krovos uždaru būdu specifika.

Nulis emisijų

Savo ruožtu kompanija „Bega“, įgyvendindama naujojo cemento terminalo logistinius sprendinius, dar labiau išplėtė šios įmonės geležinkelio vagonų iškrovimo postuose jau dirbančių elektrinių robotų-lokomotyvų funkcijas. Cemento terminale robotas programuojamas ne tik perstūminėti vagonus, bet juos skirstyti ir rūšiuoti į skirtingas geležinkelio atšakas.

Iš viso šiuo metu kompanijos geležinkelio iškrovimo bei pakrovimo taškuose dirba 4 elektriniai robotai-lokomotyvai, kuriuos sukūrė ir konversijos iš senų dyzelinių lokomotyvų būdu pagamino kompanijos „Bega“ specialistai. Geležinkelio lokomotyvų modernizavimo programoje numatyta, kad iš viso vienu metu kompanijoje dirbs 8  tokie robotai.

Pasak „Begos“ generalinio direktoriaus L. Rimkaus, sprendimas patiems kurti bei gaminti šias technologijas, o ne įsigyti jas rinkoje duoda ne tik ekonominę naudą.

„Ne visada geriausi sprendimai, technologijos yra įsigyjamos, labai dažnai mūsų veikloje jas tenka kurti patiems. Tame matome kompanijos „Bega“ išskirtinumą. Be to, esame pastebėję, kad įmonėje sudaromos galimybės kurti vilioja jaunus specialistus. Jie jaučia, kad esame ne tik paprasti paslaugos atlikėjai, bet kartu kuriame pridėtinę vertę. Tokiu būdu kompanijoje formuojasi inžinerinis-kūrybinis padalinys, gebantis operatyviai spręsti įvairiausius technologinius iššūkius bei nuolat tobulinti krovos procesus. Mums tai leidžia suburti, ugdyti ir išlaikyti geriausius savo srities profesionalus“, - džiaugiasi L. Rimkus.

Aplinkosauginiu požiūriu robotai-lokomotyvai dirba į aplinką neišmesdami jokių teršalų. Palyginti, vidutiniškai vienas šilumvežis su vidaus degimo varikliu per metus sunaudodavo apie 28 t dyzelinio kuro, tai lemdavo apie 2,4 tonos įvairių teršalų – anglies monoksido, azoto oksidų, sieros dioksido, kietųjų dalelių ir kt. – emisijas. Tuo metu krovos procesuose pradėjus naudoti elektrinius robotus-lokomotyvus, bet kokios teršalų emisijos į aplinką yra 100 proc. eliminuotos, t.y. lygios nuliui. Ženkliai mažesni yra ir šio įrenginio skleidžiamo triukšmo parametrai, lyginant su šilumvežiais, kas ypač aktualu vertinant Klaipėdos uosto terminalų gretimybę su Klaipėdos miesto gyvenamaisiais kvartalais.

Didžiausias žemės ūkio produktų krovos kompleksas

Vienos didžiausių kompanijos „Bega“ investicijų pastaraisiais metais buvo nukreiptos į žemės ūkio produktų krovos pajėgumų plėtrą. 2013 m. pradėtas eksploatuoti universalus kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų terminalas yra vienas didžiausių ir moderniausių rytinėje Baltijos jūros pakrantėje, jis pirmasis uoste pritaikytas ir eksportui, ir importui tuo pačiu metu, be to, veikia kaip Baltijos regiono birių žemės ūkio produktų paskirstymo centras (HUB uostas). Pastarojo veiklos principas yra tas, kad iš tolimesnių regionų didelėmis partijomis atgabenami birūs kroviniai yra perkraunami į mažesnius laivus, kuriais jie yra paskirstomi į kitus Baltijos uostus. Tokiu būdu mažiau krovinių iš uosto transportuojama žemyniniu transportu, tai lemia mažesnį poveikį aplinkai.

Vykdant terminalo plėtros programą, šiuo metu yra baigiamos statyti papildomos 6 silosų tipo talpyklos po 12 tūkst. kub. m grūdų sukaupimui. Iš viso šis krovos kompleksas užtikrina galimybę vienu metu dengtose talpyklose sukaupti per 370.000 kub. m įvairios žemės ūkio produkcijos, o metinis krovos pajėgumas siekia apie 4 mln. t.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai užbaigus šiuo metu vykdomą „Begos“ naudojamų 67-68 krantinių rekonstrukciją perspektyviniam 16,5 metro gyliui, jose bus statoma nauja laivų krovos įranga. Todėl „Begos“ terminale žemės ūkio produkcija vienu metu bus iškraunama ir pakraunama į tris laivus, du iš jų – maksimalaus Klaipėdos uoste galimo tonažo. Visa tai, įskaitant ir birių krovinių transšipmentą (krovinio perkrovimą iš laivo į laivą), leidžia sklandžiai aptarnauti tiek jau esamus, tiek naujai pritraukiamus krovinių srautus. 

Kuria pridėtinę vertę

Šalia to kompanija plėtoja tiek šalia uosto, tiek Klaipėdos prieigose esančių gamybinių-komercinių teritorijų panaudojimo perspektyvą, pritaikant jas logistinei, distribucinei veiklai, krovinių taravimui, konteinerizavimui ar kitokiam pirminiam apdirbimui, t.y. pridėtinės vertės paslaugų kūrimui.

Pasak kompanijos „Bega“ generalinio direktoriaus L. Rimkaus, žemės ūkio produktų transportavimo segmento plėtra taip pat apima ir inovatyvių transportavimo sprendinių paieškas. Vienas tokių – kartu su Klaipėdos mokslo ir technologijų parku generuojama informacinė sistema, kuri leis pasirinkti optimalius, mažiausią poveikį aplinkai turinčius krovinių transportavimo būdus.

Anot L. Rimkaus, galvojama ir apie tokius sprendinius, kaip galimybę ateityje logistinėse grandinėse į ar iš uosto terminalų įdarbinti ekologišką transportą.

„Bega“ jau turi patirties kompanijos viduje geležinkelio šilumvežius su dyzeliniais varikliais keičiant  elektriniais robotais-lokomotyvais. Be to, „Bega“ kartu su partneriais dalyvauja hibridinės suskystintų gamtinių dujų (SGD) ir elektros jėgainės varomo geležinkelio lokomotyvo sukūrimo projekte, kuris leis išplėsti ekologiško geležinkelio transporto panaudojimą ir už kompanijos ribų. Panašią patirtį diegiant žaliąsias technologijas galėtume pritaikyti ir sunkiojo autotransporto srityje“, - sako L. Rimkus.