VŽ: „Bega“ ėmėsi unikalaus sprendimo transporto sektoriuje

Milda Ancevičė „Verslo žinios“

Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ ne tik diegia inovatyvias technologijas vykdydama krovos veiklą, bet ir pati imasi kurti inovacijas.

Bendrovė su partneriais įgyvendina inovatyvų projektą – kuria suskystintomis gamtinėmis dujomis (SkGD) varomą geležinkelio lokomotyvą, o ateityje galvoja ir apie masinę tokių lokomotyvų gamybą.

Laimonas Rimkus, „Begos“ generalinis direktorius, pasakoja, kad įmonė yra viena iš nedaugelio krovos kompanijų uoste, kurios savo teritorijoje pačios atlieka vagonų padavimo, atidavimo ir manevravimo funkcijas. Per metus bendrovė iškrauna arba pakrauna apie 50.000–55.000 geležinkelio vagonų, tam eksploatuojamas nuosavas aštuonių lokomotyvų parkas. Dar prieš kelerius metus siekdama jį modernizuoti „Bega“ tradicinius šilumvežius su vidaus degimo varikliais ėmė keisti elektriniais.

„Mūsų specialistai savo jėgomis atliko seno šilumvežio konversiją, t. y. jo vidaus degimo variklį pakeitė elektriniu, taip pat įdiegė jame automatikos sistemas ir kitas modernias technologijas, kurios leidžia robotą valdyti nuotoliniu būdu. Taip gimė elektrinis robotas lokomotyvas „Rob-45“, pagal kurio pavyzdį jau baigiami atnaujinti dar du šilumvežiai, o kitąmet esame numatę modernizuoti dar tris“, – nurodo p. Rimkus.

Planuose – ir masinė gamyba

Pašnekovas sako, kad dyzeliniu kuru varomų šilumvežių modernizavimas į varomus elektra paskatino pagalvoti ir apie dar ambicingesnį projektą: „Elektrinis robotas lokomotyvas mums labai pasiteisino. Apie mūsų patirtį išgirdę Klaipėdoje veikiančio SkGD klasterio nariai – AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) ir Klaipėdos universitetas (KU) – pasiūlė išnaudoti jau sukauptą mūsų patirtį ir kartu kurti SkGD varomą geležinkelio lokomotyvą. Taip visi sujungėme savo inžinerinius bei technologinius išteklius ir ėmėme bendradarbiauti.“

„Begos“ sukurti elektriniai lokomotyvai yra pritaikyti dirbti kompanijos viduje, o SkGD technologijos įdiegimas į lokomotyvą sudarytų sąlygas jį naudoti tolimesniais atstumais. Pagal planą pirmasis SkGD varomas lokomotyvas dirbtų ruože tarp „Draugystės“ geležinkelio stoties ir „Begos“. Anot p. Rimkaus, tai turėtų tapti unikaliu SkGD taikymo transporto srityje pavyzdžiu, atveriančiu švaraus kuro panaudojimo galimybes geležinkeliuose.

Per šiuos metus suplanuota paruošti visus techninės specifikacijos dokumentus, o kitąmet baigti kurti ir gaminti prototipą, kurio pagrindu ateityje būtų galima vykdyti ir serijinę tokių SkGD varomų lokomotyvų gamybą.

„Esame dar tik idėjos įgyvendinimo kelio pradžioje, tačiau turime aiškų veiksmų planą ir, nepaisydami skeptikų, kurie netiki mūsų sėkme, neabejojame, kad ši idėja taps analogų rinkoje neturinčiu unikaliu gaminiu“, – įsitikinęs p. Rimkus.

Lokomotyvo prototipas kuriamas LG antrinės bendrovės Vilniaus lokomotyvų depo techninėje bazėje.

„Galbūt ateityje, jei projektas pasiteisins, čia bus galima vykdyti ir masinę gamybą, o gal net spręsime klausimą dėl atskiros gamyklos statybos“, – užsimena pašnekovas.

Sulaukė susidomėjimo

Partneriams dirbant prie šio projekto jau gimė ir naujų idėjų, kaip jį dar patobulinti.

„Siekdami lokomotyvą padaryti kuo ekonomiškesnį, sugalvojome, kad jis gali būti hibridinis. Pagrindinis kuras bus dujos, o antrinis kuras – elektros energija, kurią jis sukaups technologinių pertraukų metu degindamas SkGD. Šią energiją jis galės naudoti startuodamas ar įveikdamas ruožus, kur didelis pasipriešinimas traukai“, – technines detales atskleidžia p. Rimkus.

Laimonas Rimkus, „Begos“ generalinis direktorius, įsitikinęs, kad projektas bus sėkmingas: „Esame dar tik idėjos įgyvendinimo kelio pradžioje, tačiau turime aiškų veiksmų planą ir, nepaisydami skeptikų, kurie netiki mūsų sėkme, neabejojame, kad ši idėja taps analogų rinkoje neturinčiu unikaliu gaminiu.“

SkGD varomam lokomotyvui konstruoti bus panaudotas seno šilumvežio rėmas, ant kurio bus montuojamas variklis ir kitos sistemos. Pašnekovas sako, kad šiuo metu kaip tik dairomasi įvairių reikalingų komponentų, komplektuojamųjų detalių gamintojų. Prioritetas skiriamas Lietuvos gamintojams, norima pritraukti kuo daugiau lietuviškų įmonių.

Poną Rimkų optimistiškai nuteikia tai, kad neseniai pradėtas įgyvendinti projektas jau sulaukė susidomėjimo: „Jau šiandien turime paklausimų iš Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos uostų kompanijų. Tokia transporto priemonė yra patraukli mieste veikiančioms gamykloms, uosto terminalams, kur tiek dėl ekonominių, tiek dėl ekologinių aspektų dominuoja elektrinis transportas, tačiau yra tam tikrų vietų, kur elektrifikacija negalima. SkGD varomas lokomotyvas puikiai papildytų tas grandines.“

Kainos neatskleidžia

„Begos“ vadovas kol kas nelinkęs atskleisti, kiek galėtų kainuoti toks analogų rinkoje kol kas neturintis SkGD varomas lokomotyvas, tačiau užsimena, kad tokio tipo šilumvežio, kokį „Begos“ specialistai modernizavo į elektrinį, kaina rinkoje siekia apie 600.000 Eur.

Dar dėliojamas ir projektui įgyvendinti reikalingas biudžetas.

„Kol kas esminės investicijos yra žmogiškieji ištekliai, visi klasterio nariai dirba neatlygintinai. Bandysime pritraukti galimus ES finansavimo šaltinius, jei nepavyks, tada esame pasiruošę veikti ir savarankiškai“, – nurodo pašnekovas.

Šis projektas glaudžiai susijęs ir su kita SkGD klasterio narių įgyvendinama idėja – išmaniųjų SkGD konteinerių, skirtų kurui gabenti, kūrimu. VŽ rašė, kad AB Vakarų laivų gamykla iki metų pabaigos planuoja pagaminti konteinerio prototipą ir jį sertifikuoti, o kitų metų pradžioje pradėti masinę jų gamybą. SkGD konteinerius bus galima tvirtinti ant automobilinio dujovežio, taip pat transportuoti geležinkeliu arba laivais.

„Įdiegus tokius SkGD varomus lokomotyvus, reikia sukurti ir aprūpinimo kuru sistemą. Klasterio partnerių kuriami konteineriai tam puikiai galėtų tikti“, – sako p. Rimkus.