25-erių metų sukaktį mininti „Bega“ atidarė galingą krovos kompleksą

Rugsėjo 15 d. Klaipėdos jūrų uoste atidarytas keletą pastarųjų metų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ plėtotas vienas galingiausių žemės ūkio produktų krovos kompleksų Baltijos regione.

Šiemet 25-erių metų veiklos sukakti mininti pirmoji privati Klaipėdos jūrų uosto kompanija „Bega“ baigė nuo 2012 m. eksploatuojamo Universalaus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalo plėtrą, kurią vainikavo 8 mln. eurų investicijos į 6 silosų tipo talpyklų po 10 tūkst. kub. m bei geležinkelio vagonų ir autotransporto iškrovimo stoties statybas.

Silosais pagal ilgalaikę sutartį naudosis nuo šio sezono per kompaniją „Bega“ grūdų eksportą koncentruojanti stambiam tarptautiniam žemės ūkio koncernui „Danish Agro“ priklausanti bendrovė Lietuvoje „Baltic Agro“.

Iš viso kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos terminalas šiuo metu yra pajėgus dengtose talpyklose sukaupti per 300 tūkst. kub. m grūdų bei kitos žemės ūkio produkcijos, veikia trys geležinkelio vagonų bei autotransporto iškrovimo stotys, grūdų valymo ir džiovinimo įranga, krovinio kokybės tyrimo laboratorijos, laivų pakrovimo ir iškrovimo technologijos.

Visos per keletą metų pastatytos terminalo dalys technologiškai yra integruotos į bendrą sistemą, kuri yra visiškai automatizuota ir leidžia vykdyti krovos procedūras pagal visas įmanomas logistines schemas, t.y. birių žemės ūkio produktų eksportas, importas, paskirstymas, arba vadinamasis „tranšipmentas“, palaido krovinio pakavimas, konteinerizavimas ir kt. 

Įvykdžius plėtrą, metinis kompanijos „Bega“ žemės ūkio produktų krovos terminalo pajėgumas išaugo iki 4 mln. t, o faktiškai perkraunamų žemės ūkio produktų dalis bendroje įmonės krovos struktūroje padidėjo nuo 7 proc. 2011 m. iki 30 proc. šiuo metu. Be žemės ūkio produktų, „Bega“ dar krauna biras ir skystas trąšas, mineralines medžiagas, cementą, kitus birius ir skystus krovinius.   

Unikalumo išplėtotam žemės ūkio produktų krovos kompleksui suteikia išskirtiniai infrastruktūriniai parametrai, kuriuos užtikrino VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos padarytos savalaikės investicijos.

Dar 2009 m. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto Plėtojimo tarybai  krantinių Nr. 66-67 rekonstrukciją su krantinių Nr. 66a-67a pratęsimu pripažinus svarbiu Klaipėdos uosto investiciniu projektu, 2013 m. buvo pastatytas 236,80 m ilgio ir 30 m pločio pirsas, kurio dėka buvo padidintas bendras kompanijos „Bega“ naudojamų krantinių ilgis bei išplėstos jos galimybės aptarnauti įvairaus tipo laivus.  

Šiemet Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija baigė įgyvendinti šio projekto trečiąjį ir ketvirtąjį etapus, t.y. užbaigė krantinės Nr. 66 rekonstrukciją bei įrengė joje naujus geležinkelius. Paskutiniuosius projekto etapus įgyvendino Latvijos statybos kompanija „Latvijas Tilti“, darbų kaina – 4,38 mln. eurų. Kita Latvijos kompanija BMGS šiuo metu vykdo krantinių Nr. 67-68 rekonstrukciją. Jos vienos pirmųjų Klaipėdos uoste, perstatomos perspektyviniam 16,5 m gyliui.

„Šios rekonstruotos krantinės atidarymas bei žemės ūkio produktų komplekso išplėtojimas yra puikus valstybės įmonės ir privataus verslo sinergijos pavyzdys. Nuolatinės Uosto direkcijos investicijos į infrastruktūrą leidžia uosto įmonėms planuoti savo investicijas į suprastruktūrą ir įgyvendinti numatytus planus. Džiaugiuosi, kad uoste didinami žemės ūkio produktų krovos pajėgumai“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Anot jo, investuojama siekiant užtikrinti Klaipėdos uosto paslaugų ir galimybių patrauklumą krovinių siuntėjams bei gavėjams, o kartu – krovos apyvartos augimą bei, kas ypač svarbu mums kaip valstybės įmonei, pajamas valstybei.

Savo ruožtu kompanija „Bega“ į suprastruktūros sukūrimą šių krantinių užnugaryje – buvusioje celiuliozės fabriko teritorijoje, kuri iki 2010 m. nebuvo pritaikyta uosto veiklai, - jau yra investavusi  apie 50 mln. eurų.

Pasak kompanijos generalinio direktoriaus Laimono Rimkaus, tuo investiciniai projektai dar nesibaigia. Šiuo metu bendrovė komplektuoja technologinę įrangą naujam cemento terminalui, skitam aptarnauti nuo ateinančio pavasario dvigubai didėsiančius AB „Akmenės cementas“ produkcijos eksporto srautus. Pasibaigus krantinių Nr. 67-68 rekonstrukcijai, jose bus statomas naujos universalios talpyklos biriems kroviniams bei nauja laivų krovos įranga, skirta aptarnauti „Baltmax“ tipo laivams po to, kai uosto kanalas bus išgilintas iki 17 m.

Be to, kompanija „Bega“ nuo 2016 m. intensyviai vykdo geležinkelio procesų robotizavimo programą, savo eksploatuojamus tradicinius šilumvežius keisdama elektriniais robotais-lokomotyvais. Šiuo metu terminaluose jau veikia du tokie ekologiški elektriniai įrenginiai, dar vienas baigiamas statyti.