„Bega“ atnaujina dėl rangovų ginčo pristabdytas investicijas
Autorius: Milda Ancevičė, “Verslo žinios“
Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ per artimiausius trejus metus suplanavo 25 mln. Eur plėtros programą, kurią įgyvendinus bendrovės krovos potencialas turėtų išaugti daugiau nei trečdaliu ir viršyti 10 mln. t krovinių per metus.
Aloyzas Kuzmarskis, UAB „Bega“ generalinis direktorius, sako, kad didžioji dalis suplanuotų investicijų yra susijusios su bendrovės disponuojamų 67–68 krantinių rekonstrukcija ir akvatorijos prie jų gilinimo darbais. VŽ rašė, kad minėtų krantinių rekonstrukcijos darbams atlikti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) konkursą buvo paskelbusi dar praėjusiais metais, jį laimėjo „Latvijas tilti“. Tačiau antra likusi kita latvių statybos bendrovė BMGS ginčijo tokį sprendimą ir argumentavo, kad „Latvijas tilti“ pasiūlyta 13,2 mln. Eur kaina yra neįprastai maža. BMGS ieškinys po beveik metų bylinėjimosi buvo atmestas, tačiau „Latvijas tilti“ atsisakė pasirašyti sutartį ir motyvavo, kad per ilgą laikotarpį, kol vyko teismai, pabrango medžiagos ir pasikeitė tiekimo sąlygos.
Ponas Kuzmarskis apgailestauja, kad rangovų ginčas sujaukė tiek uosto direkcijos, tiek pačios kompanijos investicinius planus: „Tai sulėtino 67–68 krantinių užnugaryje suplanuotų objektų statybą. Turėjome įšaldyti numatytas investicijas, dėl to netekome nemažos dalies krovinių apyvartos, valstybė negavo pajamų, nepatenkinti ir partneriai.“
Skundai tapo liga
Pašnekovas svarsto, kad panašūs atvejai, kai konkursus pralaimėję rangovai neturėdami tikrų argumentų ir motyvų skundžia sprendimus teismuose, valstybėje yra tapę liga, kurią reikia gydyti.
„Tiek minėtu, tiek daugeliu kitų tokių skundų atveju pralaimi valstybė. Manau, turėtų būti numatyti tam tikri teisiniai aktai, griežčiau reguliuojantys skundimo procesą. Šiuo metu skundėjas neturi jokios atsakomybės, jei jo skundas nėra pagrįstas“, – atkreipia dėmesį p. Kuzmarskis ir priduria, kad neargumentuotus ginčus pristabdytų įteisintas 10% konkurso sumos dydžio užstatas, kuris nebūtų grąžinamas, jei teismas nutartų, kad skundas neturi pagrindo.
Tikėtina, kad dėl latvių kompanijų ginčų valstybė praras 1,7 mln. Eur, nes 67–68 krantines greičiausiai rekonstruos sprendimą ginčijusi BMGS, pasiūliusi antrą pagal didumą kainą – 14,9 mln. Eur. KVJUD viešųjų pirkimų komisija šiuo metu vertina antrą pagal eilę einantį jos pasiūlymą.
Ponas Kuzmarskis sako, kad kai tik bus pradėti minėtų krantinių statybos ir rekonstrukcijos darbai, krovos įmonė imsis įgyvendinti ir savo suplanuotas investicijas. Trejų metų bendrovės investicinė programa siekia 25 mln. Eur, šiemet numatyta investuoti 7 mln. Eur, o 2017 m. – 14 mln. Eur.
Pajėgumai išaugs trečdaliu
Dalis iš šiemet investicijoms suplanuotų 7 mln. Eur bus skirta technologinei krovos įrangai įsigyti, modernizuoti ir naujai geležinkelio iškrovimo stočiai statyti.
Ponas Kuzmarskis sako, kad plėtojant geležinkelio infrastruktūrą bendrovės teritorijoje daug darbų yra atlikusi tiek uosto direkcija, tiek pati krovos kompanija. Šiuo metu geležinkelio kelių ilgis „Begos“ teritorijoje siekia 16 km, iš kurių 4 km yra „Begos“ nuosavybė.
Iki 1 mln. Eur numatyta skirti dulkių surinkimo sistemai įrengti žemės ūkio produktų priėmimo stotyje.
„Išpilant grūdus, kitą žemės ūkio produkciją, kyla daug dulkių, todėl priimamojoje stotyje norime sumontuoti modernius technologinius įrengimus, kurie surinks dulkes ir valys orą. Kiek žinau, tai pirmasis toks ekologinis projektas ne tik Klaipėdos, bet ir Baltijos šalių uostuose“, – sako „Begos“ vadovas.
Šiemet ketinama pradėti statyti ir universalias talpyklas bei sandėlius rekonstruojamų 67–68 krantinių užnugaryje, ten numatytos investicijos bus įgyvendinamos pamažu per kelerius metus.
„Prie šiandien turimų 480.000 kub. m įvairiems biriems kroviniams skirtų talpyklų per artimiausius 3–5 metus planuojame papildomai pastatyti 250.000 kub. m talpos sandėlių ir talpyklų. Minėtų krantinių užnugaryje taip pat ketiname sumontuoti naujos kartos birių krovinių krovimo į laivus mašinas, įrengti geležinkelių ir automobilių iškrovimo stotis“, – planais dalijasi p. Kuzmarskis.
Įgyvendinus šias investicijas, „Begos“ metinis pajėgumas viršys 10 mln. t. Pašnekovas užsimena, kad jau turimos ir sutartys su klientais dėl naujų krovinių.
Stiprybė – krovinių įvairovė
Praėjusiais metais „Bega“ perkrovė beveik 4 mln. t krovinių, apie 12% daugiau nei 2014 m., kai krovos apyvarta siekė 3,6 mln. t.
Anot p. Kuzmarskio, šiemet planuojamas apie 10% krovos augimas. Per pirmą šių metų pusmetį perkrauta 1,7 mln. t krovinių, t. y. apie 13% daugiau nei pernai tuo pačiu metu.
Bendrovės krovinių nomenklatūra itin marga: apie 60% visų krovinių sudaro birios ir skystos trąšos, mineralinės medžiagos, toliau rikiuojasi birūs žemės ūkio produktai (apie 30%), taip pat kraunamas cementas, skysti kroviniai (maistiniai bei techniniai aliejai). 37 ha teritorijoje veikia aštuoni specializuoti terminalai, skirti skirtingoms krovinių grupėms.
Ponas Kuzmarskis pabrėžia, kad krovinių diversifikavimas padeda išvengti didelių krovos apyvartos kritimų. Pavyzdžiui, pirmąjį pusmetį dėl trąšų pardavimo nuosmukio pasaulyje uoste sumenko trąšų krova. Jų mažiau krauta ir „Begoje“, tačiau trąšų mažėjimą atsvėrė kitų krovinių grupių augimas.
„Daugiau nei įprasta pirmam metų pusmečiui krovėme žemės ūkio produktų, tai lėmė kelios priežastys. Šalies ūkininkai pasistatė daug savo saugyklų, talpyklų, todėl neskubėjo grūdų parduoti iškart nuėmę derlių. Juos sandėliavo, tad prasitęsė grūdų realizavimo sezonas, kuris anksčiau paprastai baigdavosi iki metų pabaigos. Be to, metų pradžioje krovėme nemažai ankštinių kultūrų, žirnių, pupų, jie laivais buvo plukdomi į Aziją, Afriką“, – nurodo pašnekovas.
Plečia paslaugų spektrą
Bendrovė jau pasiruošusi ir naujam grūdų sezonui, kuris uoste paprastai prasideda rugpjūčio pradžioje, tada pamažu ima pilnėti grūdines kultūras kraunančių bendrovių sandėliai. Grūdais pakrauti laivai iš uosto pradeda judėti rugpjūčio viduryje, o didžiausias pikas pasiekiamas rugsėjį.
Vien žemės ūkio produktams kaupti „Bega“ turi 10 atskirų sandėlių ir talpyklų, kurių bendra talpa siekia apie 250.000 kub. m. Autotransporto priėmimo aikštelė per parą gali priimti apie 300 grūdus atvežančių mašinų. Joje įrengti ir grūdų mėginių paėmimo punktai, kur atliekami laboratoriniai tyrimai. Aikštelė įrengta už uosto ribų „Begai“ priklausančioje 10 ha teritorijoje.
„Mūsų veikla neapsiriboja uosto teritorija, jau dabar teikiame logistikos, krovinių sukaupimo ir kitokio apdorojimo paslaugas, kurios leis ateityje didinti kompanijos veiklos apimtį ir plėsti paslaugų spektrą“, – kalba p. Kuzmarskis.