„BEGA“ DIDINA KROVOS NAŠUMĄ

Liepos 12-osios naktį Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ Mineralinių-inertinių medžiagų terminale baigtas iškrauti „Panamax“ tipo laivas „Usolie“, iš Afrikos atgabenęs fosfatų žaliavą, kuri skirta koncernui „Eurochem“ priklausančiai mineralinių trąšų gamybos įmonei Kėdainiuose -  AB „Lifosa“.

Kompanija „Bega“ jau eilę metų sėkmingai bendradarbiauja su vienu iš didžiųjų Rusijos chemijos pramonės koncernų - „Eurochem“ ir jam priklausančiomis gamybos įmonėmis, tarp jų – Kėdainių „Lifosa“.   

Siekdama užtikrinti ilgalaikių partnerių interesus ir pateisinti jų lūkesčius, kompanija „Bega“ investuoja tiek į teikiamų paslaugų kokybę, tiek į jų suteikimo greitį, nuolat atnaujindama krovos techniką ir technologijas.  

Koncernui „Eurochem“ priklausantis „Panamax“ tipo laivas „Usolie“ iš viso atgabeno 54.000 t fosfatų žaliavos. Šis kiekis kompanijoje „Bega“ buvo iškrautas mažiau nei per 4 paras (laivas pradėtas krauti liepos 8 d. 11 val., baigtas – liepos 12 d. 3.30 val.), pasiekiant apie 15.000 t per parą krovos našumą. Tai vienas geresnių pastarojo meto krovos našumo rodiklių.

Tiesiai iš laivo buvo pakrauti 208 geležinkelio vagonai (14.000  t), iškart išgabenę žaliavą į Kėdainius, likęs krovinio kiekis – beveik 40.000 t – sukauptas sandėlyje. Iš viso Mineralinių-inertinių medžiagų terminalo vienkartinio sandėliavimo galimybės siekia 120.000 t, o visi kompanijos „Bega“ birių krovinių sandėliavimo pajėgumai jau priartėjo prie 500.000 t. Planuojama iki 2020 m. juos padidinti iki 730.000 t.

Laivo „Usolie“ krovos darbai buvo vykdomi dviem mobiliaisiais kranais „Liebherr“, vieną kurių – 124 t keliamosios galios „Liebherr LHM 420“ – kompanija „Bega“ įsigijo praėjusiais metais. Šiuo metu tai galingiausias mobilusis greiferinis kranas Klaipėdos uoste.

Suskaičiavus pirmojo 2013-ųjų pusmečio rezultatus, paaiškėjo, kad „Bega“ jau perkrovė netoli 2 mln. t krovinių, tai yra apie 15 proc. daugiau nei per tą patį 2012 m. laikotarpį. Daugiausiai kompanija krovė mineralinių trąšų (apie 40 proc. viso kiekio), mineralinių medžiagų (26 proc.), žemės ūkio produktų (23 proc.) ir kt.