KOMPANIJA „BEGA“ PRISTATĖ SAVO VEIKLĄ IR PLANUS KLAIPĖDOS UOSTO DIREKCIJOS DARBUOTOJAMS
Jūrų krovinių kompanija „Bega“ priėmė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojus, atsakingus už uosto infrastruktūrą ir plėtrą, rinkodarą, teisinius ir kt. reikalus, bei pristatė jiems savo įgyvendinamus projektus ir planus.
Šiuo metu KJKK „Bega“ įgyvendina investicinę programą, kuri apima maždaug trečdalio kompanijos nuomojamos teritorijos, iki šiol nepritaikytos uostinei veiklai, išvystymą.
Pirmasis šios programos objektas – universalus žemės ūkio produktų eksporto-importo terminalas su geležinkelio vagonų bei autotransporto iškrovimo-pakrovimo postu – jau baigiamas statyti ir netrukus bus pradėtas eksploatuoti. 2012 m. numatoma išplėsti inertinių bei kitų birų medžiagų terminalus, 2013 m. pradėti statyti cemento krovos terminalą ir kt. Jau kitąmet KJKK „Bega“ bendra birių krovinių (trąšų, mineralinių medžiagų, žemės ūkio produktų ir kt.) terminalų talpa pasieks 525 tūkst. t. Tai yra beveik tiek pat, kiek šiuo metu tokių krovinių galima sandėliuoti visame Klaipėdos uoste.
Uosto direkcija savo ruožtu įgyvendina infrastruktūrinius projektus, apimančius krantinių rekonstrukciją, pirso statybą, akvatorijos prie krantinių gilinimą ir kt.
Pasak KJKK „Bega“ generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, tai yra pavyzdys, kaip uosto krovos kompleksas yra kuriamas sinergijos tarp Klaipėdos uosto direkcijos ir krovos kompanijų, t.y. tarp valstybės ir privačių investicijų, pagrindu. Todėl yra labai svarbu partneriams žinoti vienas kito darbus, planus bei lūkesčius, kad būtų užtikrintas efektyvus abiejų pusių investicijų panaudojimas.
Pavyzdžiui, kartu su naujais terminalais ženkliai augant krovos pajėgumams, būtina užtikrinti sklandų krovinių atgabenimą į uosto kompanijas ar išgabenimą iš jų geležinkeliais. Tam reikalingas antrasis sujungiamasis geležinkelio kelias nuo „Draugystės“ stoties iki pietinėje uosto dalyje įsikūrusių įmonių, taip pat - vidaus kelynų rekonstrukcija, pritaikant juos sunkiasvorių traukinių sąstatams (70 vagonų), elektrinė iešmų valdymo ir signalizacijos centralizaciją ir kt.
Kita vertus, atsižvelgiant į ryškią atplaukiančių laivų ir vienu reisu gabenamų krovinių partijų didėjimo tendenciją, ypač aktualus yra uosto kanalo ir akvatorijos prie krantinių gylis. Šiuo metu Klaipėdos uosto direkcija jau yra pasirašiusi sutartį su rangovu dėl akvatorijos gilinimo iki 14,5 metro. Pasak A. Kuzmarskio, tai didelis žingsnis į priekį, tačiau įvertinant augančius krovinių siuntėjų poreikius bei konkurencinę aplinką, t.y. tai, kokias konkurencingas galimybes gali ar ruošiasi pasiūlyti kaimyniniai Baltijos jūros uostai, Klaipėdos uoste būtina siekti 16 metrų gylio.
Šiais metais KJKK „Bega“ krovos apimtys perkops 4 mln. tonų. Įgyvendinant minėtą plėtros programą, iki 2015 m. krova, planuojama, išaugs iki 5,5-6,6 mln. t, apie 2020-uosius – iki 8,5-10 mln. t. Siekdama išvengti vidinės konkurencijos Klaipėdos uoste, krovos augimą kompanija sieja su naujais, Klaipėdos uoste iki šiol nekrautais kroviniais, taip pat su tranzito ir importo apimčių didinimu.
