KJKK „BEGA“ AUGINA IR KROVĄ, IR PAJĖGUMUS
Pirmąjį 2011 metų ketvirtį Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ perkrovė daugiausiai krovinių per visą įmonės istorija, lyginant su analogiškais ankstesnių metų laikotarpiais, tačiau kompanija neskuba džiaugtis rekordais, nes dar šiemet pabaigus statyti universalų žemės ūkio produktų terminalą, krovos pajėgumai išaugs 40 proc.
Per pirmus tris metų mėnesius „Bega“ perkrovė 1,1 mln. tonų krovinių. Tai ketvirtadaliu daugiau nei per tą patį 2010 metų laikotarpį. Kovą perkrauta 400 tūkst. tonų krovinių. Tokią dinamiką lėmė beveik visų kompanijos apdorojamų krovinių kiekio didėjimas, o ypač – birių trąšų, mineralinių medžiagų, cemento ir žemės ūkio produktų.
Pirmąjį ketvirtį į „Begą“ atplaukė 130 laivų. Šiemet kol kas didžiausias jų buvo 225 metrų ilgio „Panamax“ tipo laivas „Reload“, kovo mėnesį iš Maroko atgabenęs 52 tūkst. tonų fosfatų žaliavos mineralinėms trąšoms gaminti. Laivų didėjimo tendencijas liudija kasmet augantis vidutinis vienam į „Begą“ atplaukiančiam laivui tenkantis perkraunamų krovinių svoris: per pirmąjį 2008 metų ketvirtį jis siekė 6,3 tūkst. t (aptarnauti 127 laivai, perkrauta 800 tūkst. t krovinių), per tą patį 2009 m. laikotarpį – 6,7 tūkst. t (116 laivų, 790 tūkst. t krovinių), 2010 m. – 7 tūkst. t. (112 laivų, 794 tūkst. t) o šiemet per tris mėnesius – jau 8,4 tūkst. t (130 laivų, 1,1 mln. t).
Žinia, "Panamax" tipo laivai, kurių talpa siekia 60-80 tūkst. tonų, kol kas dar negali įplaukti į „Begą“ pilnai pakrauti dėl per didelės grimzlės. Todėl tiek kompanijos, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėmesys šiuo metu sutelktas į uosto įplaukos kanalo bei akvatorijos prie krantinių gilinimą, kas leis aptarnauti didesnius laivus su maksimaliu krovinių kiekiu, o tai lems mažesnius kaštus krovinių siuntėjams ir atitinkamai didesnį Klaipėdos uosto patrauklumą.
Augant krovinių srautams, nebepakanka ne tik gylio, bet ir pačių krantinių, nors jų uoste dar yra nepilnai išnaudojamų. Pavyzdžiui, galima grimzda prie "Begos" 67-osios krantinės tesiekia 5,5 metro ir kol kas per ją generuojama palyginti nedaug pajamų. Krantinę rekonstravus, čia būtų galima perkrauti apie 1 mln. t krovinių per metus, o tai uostui atneštų apie 1 mln. eurų papildomų pajamų.
Beje, imant viso Klaipėdos uosto krovą, kuri pirmąjį šių metų ketvirtį pasiekė 9 mln. t, KJKK „Bega“ indėlis sudaro apie 12,5 proc. Tačiau įvertinus uosto krovos kompanijų specializaciją ir skaičiuojant atskirai birių krovinių – trąšų, statybinių medžiagų ir naudingų iškasenų, žemės ūkio produktų ir kt. krovą, - „Begos“ dalis viso Klaipėdos uosto mastu siekia apie 40 proc.
Kaip jau buvo skelbta, šiemet ši dalis dar padidės, mat ketvirtąjį ketvirtį kompanija pradės eksploatuoti universalų žemės ūkio produktų terminalą, kurio metinis pajėgumas - 2 mln. t. Iš viso vien tik kompanijos investicijos į naująjį terminalą sieks apie 85 mln. Lt.